Skoliozė
Tai stuburo išlinkimas į šoną. Dažniausiai diagnozuojama vaikystėje ar ankstyvojoje paauglystėje. Labiausiai paplitusi yra paauglių skoliozė, nes tai laiko tarpas kai stuburas greičiausiai auga ir yra lengviausiai pažeidžiamas. Mergaitės serga 4 kartus dažniau.
Skoliozės atsiradimo priežastis
Šiuo metu medicina turi daug informacijos apie skoliozę ir ją provokuojančius faktorius. Skoliozė gali būti įgimto stuburo deformacijos arba gimdymo traumos pasekmė. Taip pat skoliozę spartina netaisyklinga laikyseną. Ankstyva skoliozės diagnostika ir gydymas padės sustabdyti ligos progresavimą.
Remiantis Skoliozės tyrėjų asociacija, skoliozė yra diagnozuojama, kai stuburo iškrypimas yra daugiau nei 10 laipsnių. Skoliozė būna skirtingų tipų, bet dažniausiai pasitaiko idiopatinė (70-80%), t.y. nežinomos kilmės. Idiopatinė skoliozė paprastai prasideda jaunesniame amžiuje ir sparčiai progresuoja “augimo šuolio” laikotarpiu.
Taip pat skoliozės atsiradimo priežastis gali būti:
- netaisyklinga laikysena
- anatomiškai trumpesnė viena apatinė galūnė
- apatinių galūnių traumos
- miozitas
- radikulitas
- stuburo išvarža
- inkstų ligos
- skrandžio ligos
- poliomielitas
- kaulų medžiagų apykaitos sutrikimas
- piktybinio naviko šalinimo komplikacija
- po širdies operacijos vaikams
Skoliozės tipai
Skoliozės tipai kvalifikuojami priklausomai nuo tokių rodiklių:
- Ligos pradžios ir progresavimo:
- Kūdikių: 0-3m.
- Vaikų: 4-10m.
- Paauglių: 11-18m.
- Suaugusiųjų: nuo 18m.
- Ligos lokalizacijos:
- krūties ląstos deformavimas
- juosmens srities deformavimas
- S formos stuburo kreivumas
- Ligos klasės:
- 1 klasė – kai nukrypimo kampas 10 laipsnių
- 2 klasė – iki 30 laipsnių
- 3 klasė – iki 60 laipsnių
- 4 klasė – daugiau nei 60 laipsnių nukrypimas
- Ligos tipas:
- Įgimta skoliozė – kaulu patologiją
- Skoliozė funkcionalinė provokuota raumenų distrofija, cerebrinis paralyžius
- Skoliozė degenerativinė kurios priežastis osteoporozė,diskų degeneracija,spondilozė
- idiopatine skoliozė – ligos priežastys nežinomos.
Skoliozės simptomai
Skoliozės simptomai pasireiškia skirtingai. Dažniausi tai:
- Matoma stuburo deformacija. Stuburo rotacija. Nugaros skausmai.
- Krūtinės ląstos deformacija.
- Kojų ir sėdmenų odos raukšlių asimetrija. Klubų asimetrija.
- Širdies, plaučių, skrandžio ir virškinimo trakto sutrikimai.
- Smegenų veiklos disfunkcija, kraujotakos sutrikimas kaklo srityje.
- Plokščiapėdystė.
- Laikysenos/eisenos sutrikimai.
Skoliozės gydymas
Vaikų 1-2 stadijų skoliozės gydymui reikalinga manualinė terapija ir gydomoji mankšta. Terapija padeda atstatyti stuburo lankstumą – judėjimą, pristabdyti ligą. Gydymas yra efektyvus iki 13 – 14 metų. Toliau iki 18 metų stuburas visiškai susiformuoja, todėl pašalinti skoliozę tokiame amžiuje ir vėliau neįmanoma.
Kiekvienas skoliozės atvejis yra individualus, o norint pasiekti teigiamus rezultatus svarbu atlikti taisyklingus judesius.
Skoliozės kineziterapija tapo labai populiari XX a. Europoje. Per šį laikotarpį buvo sukurta keletas metodikų, tarp jų ir Schroth metodas. Šį metodą skoliozei gydyti sukūrė kineziterapeutė Katherina Schroth 1927 m. Vokietijoje. Vokietijoje skaičiuojama apie 2300 Shroth specialistų.
Shroth metodikos esmė išmokyti pacientą taisyklingų korekcinių pratimų atlikimo būdų ir korekcinių padėčių. Klasifikavimas šioje sistemoje yra sudarytas blokų principu: pečių juostos blokas, krūtininės dalies blokas, juosmeninės stuburo dalies blokas ir dubens – klubų blokas.
Schroths metodas
Pagrindiniai Schroths metodo tikslai:
- Pusiau aktyvi stuburo korekcija norint išvengti operacinio gydymo.
- Laikysenos korekcija, siekiant pristabdyti progresavimą.
- Reikalingos informacijos suteikimas gydymo ir kitais tikslais.
- Kvėpavimo raumenų ištvermės didinimas.
- Namų programos sudarymas ir jos vykdymo mokymas.
- Savipagalbos mokymas.
- Skausminio sindromo mažinimas.
- Nugaros skausmų atsiradimo prevencija ir mažinimas.